Veiksminga 5 žolių poliežuvinė imunoterapija tabletėmis kenčiantiesiems nuo alerginio rinito ir konjunktyvito

 

Augalų žydėjimo sukelta alergija yra labiausiai paplitusi alergija pasaulyje.

Dažniausiai alergiją sukeliančios žolių rūšys Europoje yra [17]:

• kvapioji gardūnytė (pavasario žolė)
• paprastoji šunažolė (paprastosios šunažolės)
• svidrės (rugiažolė)
• motiejukas
• pievažolė

 

Lietuvoje alergiją dažniausiai sukelia varpinių žolių – motiejuko ir šunažolės – alergenai (žydi pievose gegužės – liepos mėnesiais). Tačiau dažnai alergiją iššaukia ir kvapnioji gardūnytė, svidrė bei pievažolė.

Medžių ir žolių žiedadulkių alergenai pacientams sukelia alerginį rinitą ir konjunktyvitą.

Alergijos gydymas jau galimas 5 žolių poliežuvinės imunoterapijos tabletėmis, kuomet pacientas vietoje leidžiamų ar lašinamų po liežuviu alergenų vartoja alergenų tabletes

Imunoterapijos metodo esmė – pacientui mažais kiekiais duodama alergeno. Pamažu dozės didinamos, kol organizmas pripranta prie alergeno, ir imuninė sistema į jį pradeda nereaguoti, t. y. veikiama ligos priežastis. Imunoterapija atkuria imuninės sistemos balansą, t. y. sumažina imunoglobulino E gamybą. Ji pripratina organizmą prie alergeno.

5 žolių poliežuvinės imunoterapijos tabletėmis metodo pranašumai:

 

• neinvazinis (tabletė čiulpiama po liežuviu, nereikia nieko badyti)
• saugus*
• pacientai gali patogiai gydytis namie

 

* Pirmasis klinikinis tyrimas, vertinantis poliežuvinės imunoterapijos saugumą, buvo paskelbtas dar 1986 metais [24]. Šiandien poliežuvinės imunoterapijos veiksmingumą ir saugumą remia daugybė kontrolinių tyrimų ir metaanalizių tiriant pacientus, sergančius alerginiu rinitu ir astma [2,25,26,27].

5 žolių poliežuvinėje imunoterapijoje tabletėmis yra parinkta optimali alergeno dozė, leidžianti efektyviai gydyti alerginį rinokonjunktyvitą suaugusiems asmenims ir vaikams. Tai patvirtina tarptautiniai tyrimai bei klinikinės studijos.

Dvigubai aklas placebu kontroliuojamas tarptautinis klinikinis tyrimas (tirti 628 suaugę pacientai, kenčiantys nuo rinokonjunktyvito) [41] parodė, kad gydytiems imunoterapija tabletėmis, simptomai palengvėjo jau pirmąjį gydymo mėnesį, palyginti su placebo grupe.

 

Nustatytas ryškus simptomų, darančių įtaką kvėpavimo takų ir regėjimo sistemoms, pagerėjimas, sietinas su alerginiu rinitu ir konjunktyvitu (1 pav.).

1 pav.

Pilka spalva – placebas

Žalia spalva – tie, kuriems skirtas gydymas

Asmenims, kuriems skirta 5 žolių poliežuvinė imunoterapija tabletėmis, pastebėtas mažesnis vaistų nuo alergijos poreikis (2 pav.).

2 pav.

Pilka spalva – placebas

Žalia spalva – tie, kuriems skirtas gydymas

Bendrai 5 žolių poliežuvinė imunoterapija tabletėmis stipriai pagerino tirtų pacientų gyvenimo kokybę, palyginti su placebu (3 pav.).

3 pav.

Pilka spalva – placebas

Žalia spalva – tie, kuriems skirtas gydymas

   

Taip pat pažymėtina, kad 5 žolių poliežuvinė imunoterapija tabletėmis labai gerai toleruota pacientų ir pripažinta kaip efektyvus metodas žolių, žiedadulkių sukeltam alerginiam rinitui ir konjunktyvitui gydyti suaugusiuosius ir vaikus.

 

Skirtingai nuo vaistų, kurie gydo alergijos simptomus, imunoterapijos taikinys – specifinis alergenas, sukeliantis alergines reakcijas ir paciento imuninė sistema, per stipriai reaguojanti į alergeną. Alergenų specifinė imunoterapija ne tik sumažina simptomus (gydymo metu), bet ir veikia alergijos atsiradimo priežastį bei turi ilgalaikį poveikį nustojus gydyti. Be to, alergenų specifinė imunoterapija užkerta kelią alerginių ligų progresavimui.

Imunoterapijos pranašumai:

1. Imunoterapijos poveikis yra ilgalaikis - gydymas trunka tam tikrą laiką, simptomai palengvėja eigoje, o poveikis išlieka ir po gydymo.

2. Imunoterapija – tai priežastinis problemos sprendimo būdas, o ne trumpas pasekmės -t.y. alergijos užslopinimas.

3. Imunoterapija apsaugo nuo organizmo įsijautrinimo naujiems alergenams

Esant vienam alergenui, labai didelė tikimybė, jog ateityje jų bus ir daugiau.

Gydytojai dažnai susiduria su pacientais, kurie iš pradžių būna alergiški namų dulkėms, vėliau katėms, po to žiedadulkėms, t.y. plečiasi alergenų ratas. Imunoterapija gali sustabdyti šį ratą ir neleisti plisti žmogaus įsijautrinimui kitiems alergenams

4. Imunoterapija apsaugo alerginiu rinitu sergančius pacientus nuo astmos išsivystymo, kas dažniausiai nutinka net ir vartojant vaistus nuo alergijos. Sergant alergine sloga 2-3 kartus dažniau susergama alergine astma. Tai dar žino ne visi, todėl nereti užleistos alerginės slogos, ypač vaikams, atvejai. Įrodyta, kad imunoterapija apsaugo vaikus nuo astmos.

5. Imunoterapija – saugiausias metodas gydyti alergijai. Pasaulyje nėra buvę atvejų, kad dėl poliežuvinės specifinės imunoterapijos įvyktų sveikatai grėsmingos reakcijos.

6. Imunoterapijos gydymo metodas natūralus – preparatai gaminami iš natūralių medžiagų. Į sudėtį įeina tie patys alergenai, pvz., žiedadulkės, namų dulkių erkutės -  tai, kas sutinkama natūralioje aplinkoje). Priešingai, nei vartojant cheminius vaistus, nėra pavojaus, kad vėl atsiras alergijos požymiai.

7. Įrodyta, kad imunoterapija anafilaksinio šoko tikimybę sumažina nuo 75 proc. iki 5 proc.(pvz., įgėlus vabzdžiams).

  Moksliniai šaltiniai:

(1) Bousquet J, Khaltaev N, Cruz AA, et al. Allergic Rhinitis and its Impact on Asthma (ARIA) 2008 update (in collaboration with the World Health Organization, GA(2)LEN and AllerGen). Allergy 2008;63(Suppl 86):8-160.

(2) Wilson DR, Lima MT, Durham SR. Sublingual immunotherapy for allergic rhinitis: systematic review and meta-analysis. Allergy 2005;60(1):4-12.

(3) Bauchau V, Durham SR. Prevalence and rate of diagnosis of allergic rhinitis in Europe. Eur Respir J 2004;24(5):758-64.

(4) Bousquet PJ, Chinn S, Janson C, et al. Geographical variation in the prevalence of positive skin tests to environmental aeroallergens in the European Community Respiratory Health Survey I. Allergy 2007;62(3):301-9.

(5) Aït-Khaled N, Pearce N, Anderson HR, et al. Global map of the prevalence of symptoms of rhinoconjunctivitis in children: The International Study of Asthma and Allergies in Childhood (ISAAC) Phase Three. Allergy 2009;64(1):123-48.

(6) Lack G. Pediatric allergic rhinitis and comorbid disorders. J Allergy Clin Immunol 2001;108(1 suppl):S9-15.

(7) Sundberg R, Torén K, Höglund D, et al. Nasal symptoms are associated with school performance in adolescents. J Adolesc Health 2007;40(6):581-3.

(8) Walker S, Khan-Wasti S, Fletcher M, et al. Seasonal allergic rhinitis is associated with a detrimental effect on examination performance in United Kingdom teenagers: case-control study. J Allergy Clin Immunol 2007;120(2):381-7.

(9) Demoly P, Allaert FA, Lecasble M, et al. ERASM, a pharmacoepidemiologic survey on management of intermittent allergic rhinitis in every day general medical practice in France. Allergy 2002;57(6):546-54.

(10) Demoly P, Allaert FA, Lecasble M, et al. ERAP, enquête pharmaco-épidémiologique sur la rhinite allergique per-annuelle en pratique quotidienne. Presse Med 2003;32(23):1066-73.

(11) Rachelefsky GS. National guidelines needed to manage rhinitis and prevent complications. Ann Allergy Asthma Immunol 1999;82(3):296-305.

(12) Leynaert B, Bousquet J, Neukirch C, et al. Perennial rhinitis: an independent risk factor for asthma in nonatopic subjects: results from the Euopean Community Respiratory Health Survey. J Allergy Clin Immunol 1999;104(2 pt 1):301-4.

(13) Leynaert B, Neukirch C, Kony S, et al. Association between asthma and rhinitis according to atopic sensitization in a population-based study. J Allergy Clin Immunol 2004;113(1):86-93.

(14) Bugiani M, Carosso A, Migliore E, et al. ISAYA study group. Allergic rhinitis and asthma comorbidity in a survey of young adults in Italy. Allergy 2005;60(2):165-70.

(15) Bousquet J, Annesi-Maesano I, Cart F, et al. Characteristics of intermittent and persistent allergic rhinitis: DREAMS study group. Clin Exp Allergy 2005;35(6):728-32.

(16) D’Amato G, Cecchi L, Bonini S, et al. Allergenic pollen and pollen allergy in Europe. Allergy 2007;62:976-90.

(17) Jaeger S. Exposure to grass pollen in Europe. Clin Exp Allergy Rev 2008;8:2-6.

(18) Bergmann KC. From grass pollen exposure to allergen immunotherapy: what have we learned? Clin Exp Allergy Rev 2008;8:1.

(19) Moingeon P, Peltre G, Bergmann KC. Rationale for a five-grass pollen vaccine. Clin Exp Allergy Rev 2008; 8:12-4.

(20) Frew AJ. Review sublingual immunotherapy. N Engl J Med 2008;358(21):2259.

(21) Canonica GW, Passalacqua G. Sublingual immunotherapy in the treatment of adult allergic rhinitis patients. Allergy 2006;61(s81):20-3.

(22) Pham-Thi N, de Blic J, Scheinmann P. Sublingual immunotherapy in the treatment of children. Allergy 2006; 61(s81):7-10.

(23) Moingeon P, Batard T, Fadel R, et al. Immune mechanisms of allergen-specific sublingual immunotherapy. Allergy 2006;61(2):151-65. 38 VII

(24) Scadding GK, Brostoff J. Low dose sublingual therapy in patients with allergic rhinitis due to house dust mite. Clin Allergy 1986;16(5):483-91.

(25) Passalacqua G, Guerra L, Pasquali M, et al. Efficacy and safety of sublingual immunotherapy. Ann Allergy Asthma Immunol 2004;93(1):3-12.

(26) Rienzo VD, Minelli M, Mussara A, Sambugaro R, Pecora S, Canonica WG, Passalacqua G. Post-marketing survey on the safety of sublingual immunotherapy in children below the age of 5 years. Clin Exp Allergy 2005;35(5):560-4.

(27) Calamita Z, Saconato H, Pealà AB, Atallah AN. Efficacy of sublingual immunotherapy in asthma: systematic review of randomized-clinical trials using the Cochrane Collaboration method. Allergy 2006; 61(10):1162-72.

(28) Sackett DJ, Rosenberg WMC, Gray JAM, Haynes RB, Richardson WS. Evidence based medicine: what it is and what it isn’t. BMJ 1996;312:71-2.

(29) Calderon M, Mösges R, Hellmich M, Demoly P. Towards evidence-based medicine in specific grass pollen immunotherapy. Allergy 2009 ; 66(6) :740-752.

(30) Moingeon P, Hrabina M, Bergmann K-C, Jaeger S, Frati F, Bordas V, PeltreG. Specific Immunotherapy for Common Grass Pollen Allergies: Pertinence of a Five Grass Pollen Vaccine. Int Arch Allergy Immunol 2008;146:338-42.

(31) Chabre H, Gouyon B, Huet A, et al. Molecular variability of group 1 and 5 grass pollen allergens between Pooideae species: implications for immunotherapy. Clin Exp Allergy 2010;40(3):505-19.

(32) Ortolani C, Agostinis F, Amoroso S, et al. Practice parameters for sublingual immunotherapy. Monaldi Arch Chest Dis 2006;1:44-6.

(33) Rufin P. Pollen immunotherapy: pre-seasonal or co-seasonal treatment? Revue Française d’Allergologie et d’Immunologie Clinique 2005;45:555-60.

(34) Incorvaia C, Mauro M, Ridolo E, et al. Patient’s compliance with allergen immunotherapy. Patient Prefer Adherence 2008;2:247-51.

(35) Tourette-Turgis C. Les études sur l’observance. InfoTraitements 1999;64/65:8-11.

(36) Tourette-Turgis C, Rebillon M. Infection à VIH. Accompagnement et suivi des personnes sous traitement antiretroviral. Editions Comment dire 2001. Last accessed 03-30-2009: www.commentdire.fr/guide/ AccompagnementL’ObservanceTherapeutique.htm

(37) Sabbah A, Hassoun S, Le Sellin J, et al. A double-blind, placebo-controlled trial by the sublingual route of immunotherapy with a standardized grass pollens extract. Allergy 1994;49(5):309-13.

(38) Vourdas D, Syrigou E, Potamianou P, et al. Double-blind, placebo-controlled evaluation of sublingual immunotherapy with standardized olive pollens extract in pediatric patients with allergic rhinoconjunctivitis and mild asthma due to olive pollen sensitization. Allergy 1998;53(7):662-72.

(39) Pradalier A, Basset D, Claudel A, et al. Sublingual-swallow immunotherapy (SLIT) with a standardized five-grass-pollen extract (drops and sublingual tablets) versus placebo in seasonal rhinitis. Allergy 1999;54(8):819-28.

(40) André C, Perrin-Fayolle M, Grosclaude M, et al. A double-blind placebo-controlled evaluation of sublingual immunotherapy with a standardized ragweed extract in patients with seasonal rhinitis. Int Arch Allergy Immunol 2003;094:1-8.

(41) Didier A, Malling HJ, Worm M, et al. Optimal dose, efficacy and safety of once-daily sublingual immunotherapy with a 5-grass pollen tablet for seasonal allergic rhinitis. J Allergy Clin Immunol 2007;120:1338-45.

(42) Clavel R, Bousquet J, André C. Clinical efficacy of sublingual-swallow immunotherapy: a double-blind, placebo-controlled trial of a standardized five-grass-pollen extract in rhinitis. Allergy 1988;53(5):493-8.

(43) Didier A, Melac M, Montagut A, et al. Agreement of efficacy assessments for five-grass pollen sublingual tablet immunotherapy. Allergy 2009;64(1):166-71.

(44) Horak F, Zieglmayer P, Zieglmayer IR, et al. Early onset of action of a 5-grass-pollen 300 IR sublingual immunotherapy tablet evaluated in an allergen challenge chamber. J Allergy Clin Immunol 2009;124:471-7.

(45) Wahn U, Tabar A, Kuna P, et al. SLIT Study Group. Efficacy and safety of 5-grass-pollen sublingual immunotherapy tablets in pediatric allergic rhinoconjunctivitis. J Allergy Clin Immunol 2009;123:160-6.

(46) Oralair (2010). Summary of product characteristics. Stallergenes S.A. Antony, France.

(47) Malling HJ, Montagu.