„Maždaug nuo 2,5 metų mano dukrytę dažnai pradėjo kankinti sloga. Kurį laiką laukiau, galvojau, kad išaugs. Bet dukrytei augant, „augo“ ir sloga. Iš pradžių vargino „bėganti, užgulusi“ nosis, išberdavo odą, atsirasdavo kosulys, švokštimas, gydytojai diagnozuodavo bronchitą. Ieškojome priežasties – kodėl mūsų mažoji taip dažnai serga?

Galiausiai 4 metukų dukrytei buvo nustatyta alergija namų dulkių erkėms. Gydytoja alergologė paskyrė vaistų ir paaiškino, kad reikėtų vengti alergeno. Bet kaip jo išvengsi, kur pabėgsi? Juk dulkių erkutės gyvena visur: kilimuose, balduose, tapetuose, drabužiuose… Aišku, kad atsisakėme visų kilimų, minkštų žaislų, mažoji turi tik vieną mylimiausią meškiuką, kurį skalbiu 70 laipsnių temperatūroje. Apskritai viską skalbiu su antialerginėmis priemonėmis, nuolat drėgna šluoste valau butą, dukrytės patalynė – antialerginė, čiužinys, antklodė, pagalvė irgi „kvėpuojantys“, jokių užuolaidų ir t.t.  Toks jausmas, kad geriausia mums su ja išvažiuoti į negyvenamą salą, kur vien smėlis…..

Vaistai, nors ir simptomus  (slogą, čiaudulį) slopinantys, padėdavo, gyvenimas šiek tiek prašviesėjo, bet vartoti jų reikėdavo nuolat. Taip praėjo porą metų. Jau galvojau, kad gal su alergija pavyko susidoroti. Bet kartą lankėmės pas draugus, kurie turi katę. Kiek žalos pridarė toji katė… Kaip smarkiai sureagavo mano dukrytė… Užpuolė nesiliaujantis čiaudulys, atsirado sloga, akys  paraudo, smarkiai pradėjo ašaroti, niežėti odą. Supratome, kad mažoji alergiška ir katėms.

Vėl lankėmės pas gydytoją alergologą ir klinikinį imunologą. Gydytoja atliko testus ir patvirtino, kad dukra jau yra alergiška ir katėms. Gydytoja pažymėjo, kad alergenų sąrašas neretai plečiasi, t.y. iš pradžių pasireiškia alergija namų dulkėms, po to katėms, o vėliau gali atsirasti ir alergija žiedadulkėms. Be to, gydytoja įspėjo ir apie tai, kad alergija erkutėms – viena dažniausių astmos priežasčių pasaulyje. Bet ji pasiūlė ir išeitį – poliežuvinę alergenų specifinę imunoterapiją, t.y. gydymą, kuris ne simptomus švelnina, bet gydo alergiją iš esmės, nes veikia jos priežastį. Aišku, kad sutikome. Gydomės jau trečius metus, ir galiu pasidžiaugti, kad alergijos simptomai išnyko.“

 

Komentuoja gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė doc. med. dr. Audra Blažienė:

Kodėl atsiranda alergija namų dulkėms, katėms? Koks mechanizmas?

Kol kas niekas tiksliai į šį klausimą atsakyti negali. Manoma, kad alergija išsivysto dėl to, kad alerginės ligos yra genetiškai predisponuotos, t.y. vystosi žmonėms, kurie turi įgimtą ar įgytą tam tikrų genų defektą. Yra įvairių teorijų apie alergijų vystymąsi. Pvz., higienos teorija, pagal kurią, alergijos vystosi todėl, kad gyvename per švariai, sumažėjo sergamumas infekcinėmis, parazitinėmis ligomis. Taigi, viena vertus, manoma, kad įtakos turi per daug sterili aplinka, kita vertus, didėjantis oro užterštumas, kuris dirgina kvėpavimo takų gleivines, ir dėl to alergenai lengviau patenka į organizmą. Žmonės neretai stebisi, kaip galėjo nutikti, kad staiga vieną dieną jie tapo alergiški. Tačiau tai įvyko ne per vieną dieną, tiesiog, atėjo laikas ir alergija pasireiškė, o įsijautrinimo procesai vyko seniai, nes tam, kad organizmas įsijautrintų reikia ne vieno kontakto su alergenais.

Prieš tai mama minėjo, kad alergiją dukrelei išgydė imunoterapijos pagalba. Kas yra poliežuvinė alergenų specifinė imunoterapija?

Poliežuvinės alergenų specifinės imunoterapijos (toliau – Imunoterapijos) metodo esmė – pacientui mažais kiekiais duodama alergeno, dozės pamažu didinamos, kol organizmas pripranta prie alergeno ir imuninė sistema į jį pradeda nereaguoti, t.y. veikiama ligos priežastis. Imunoterapijoje naudojami preparatai yra natūralūs, nes jų sudėtyje yra tų pačių žiedadulkių, namų dulkių erkių, kačių, šunų pleiskanų ar kitų alergenų, kam pacientas ir yra alergiškas. Pritaikius šiuolaikines technologijas, alergenas yra išgrynintas, tiksliai apskaičiuotas jo kiekis, stiprumas. Imunoterapija pripratina organizmą prie konkretaus alergeno, kaip, pavyzdžiui, anksčiau minėtame mamos pasakojime, mergaitė pratinama prie žiedadulkių ir kačių alergeno, kad organizmas į jį tiesiog nereaguotų.

Taigi Imunoterapija pakeičia organizmo imuninį atsaką. Gydymo rezultatas – organizmas pradeda gaminti kitus antikūnus, ne imunoglobulinus E, kurie  ir sukelia alergiją, o imunoglobulinus G, atliekančius apsauginį vaidmenį. Taip pat normalizuojama T-limfocitų funkcija, imuninės sistemos reguliacinių ląstelių veikla, ir visa tai lemia, kad išsivysto imuninė tolerancija alergenams.

 

Kuo Imunoterapija skiriasi nuo įprasto alergijos gydymo?

Nuo įprastinio antialerginio gydymo Imunoterapija skiriasi tuo, kad tai yra vienintelis etiopatogenezinis, t.y. priežastinis, ligos gydymas. Šio gydymo dėka nėra vien tik slopinami ligos požymiai, bet, kaip jau minėta, pakeičiamas imuninės sistemos atsakas ir veikiama ligos priežastis. Dar vienas didžiulis skirtumas, kad gydymo efektas ilgai išlieka po gydymo. O, nutraukus įprastinį alergijos gydymą (geriant vaistų nuo alergijos), laikinai užslopinti simptomai – čiaudulys, sloga –  grįžta iš karto, vos nustojus jų vartoti.

 

Ar gali Imunoterapija apsaugoti nuo kitų alergijų, t.y. nuo įsijautrinimo kitiems alergenams?

Taip, gali. Įrodyta, kad laiku paskirta Imunoterapija gali apsaugoti nuo įsijautrinimo kitiems alergenams. Kaip prieš tai ir pasakojo mergaitės mama. Iš pradžių mergaitė buvo alergiška namų dulkių erkėms, po to išsivystė alergija katėms. Gydytojai dažnai susiduria su pacientais, kurie iš pradžių būna alergiški namų dulkėms, vėliau katėms, po to žiedadulkėms, t.y. plečiasi alergenų ratas. Imunoterapija gali sustabdyti šį procesą ir neleisti plisti žmogaus įsijautrinimui kitiems alergenams. Pvz., sergant alerginiu rinitu, galima užkirsti kelią bronchų astmai.

Dėl kokių dar priežasčių verta skirti Imunoterapiją vaikams?

Imunoterapijos pranašumai:

1. Imunoterapijos poveikis yra ilgalaikis – gydymas trunka tam tikrą laiką, simptomai palengvėja gydymo metu, o poveikis išlieka ir po gydymo.

2. Imunoterapija – tai priežastinis problemos sprendimo būdas, o ne trumpas pasekmės, t.y. alergijos simptomų užslopinimas.

3. Imunoterapija apsaugo nuo organizmo įsijautrinimo naujiems alergenams.

Kaip minėta, esant įsijautrinimui vienam alergenui, labai didelė tikimybė, kad ateityje jų bus ir daugiau.

4. Imunoterapija apsaugo alerginiu rinitu sergančius pacientus nuo astmos išsivystymo, kas dažniausiai nutinka net ir vartojant vaistų nuo alergijos. Sergant alergine sloga 2-3 kartus dažniau susergama alergine astma. Tai dar žino ne visi, todėl nereti užleistos alerginės slogos, ypač vaikams, atvejai. Įrodyta, kad Imunoterapija apsaugo vaikus nuo astmos.

5. Imunoterapija – saugus metodas alergijai gydyti. Pasaulyje nėra buvę atvejų, kad dėl poliežuvinės specifinės imunoterapijos įvyktų sveikatai grėsmingos reakcijos.

6. Įrodyta, kad Imunoterapija anafilaksinio šoko tikimybę (pvz., įgėlus vabzdžiams) sumažina nuo 75 proc. iki 5 proc.

Alergenų specifinė imunoterapija dabartiniu metu yra vienintelė medicininė intervencija, galinti pakeisti alerginės ligos eigą.

2001 m. ir 2008 m. išleistame Alerginio rinito ir jo poveikio Astmos išsivystymui sutarime (ARIA), Imunoterapija pripažinta kaip vienintelis ilgalaikį poveikį turintis alergijos gydymo metodas. Alergenų specifinė imunoterapija pripažinta kaip:

•Vienintelis natūralus gydymo metodas alergijos priežastims gydyti, kartu apsaugantis nuo paciento įsijautrinimo kitiems alergenams.

•Vienintelis saugus ir tinkamas metodas alergijai gydyti vaikams nuo 5 metų ir vyresniems.

Poliežuvinė alergenų specifinė imunoterapija pripažinta kaip:

•Efektyvus ir veiksmingas metodas alerginiam rinitui, konjunktyvitui, namų dulkių erkių ir žiedadulkių sukeltai alergijai gydyti.

•Efektyvus ir saugus metodas vaikams ir suaugusiesiems.

Poliežuvinė alergenų specifinė imunoterapija pripažinta Europoje. Šis gydymo metodas jau eilę metų vartojamas daugelyje Europos valstybių.

Plačiau: imunoterapija.lt