Alergiją žiedadulkėms turėtume pradėti gydyti rudenį. Kodėl taip mano medikai? Juk rudenį ligos simptomai dažniausiai sumažėja, nes nėra jų sukeliančių veiksnių – augalų žiedadulkių.Kam tada gydyti ligą, kai ji jokiais negalavimais nepasireiškia?

Kalbamės su alergijos klinikos „CD8 klinika“ gydytoja alergologe ir klinikine imunologe medicinos mokslų daktare docente Jūrate Staikūniene .

Alergijai paūmėjus, dažniausiai griebiamasi slopinti jos požymius. Ar tai gerai?

Pavasarį, kai alergija žiedadulkėms paūmėja, gydytojai nelabai ką daugiau gali ir pasiūlyti, kaip tik skirti vaistų nuo alergijos, kurie slopintų simptomus ir žmogus jaustųsi geriau. Tačiau tai tik laikinas sprendimas. Todėl gydytojai alergologai visada rekomenduoja apsilankyti pas juos rudenį, kada bus galima nustatyti tikslią diagnozę ir parinkti tinkamą gydymo taktiką, pvz., alergenų specifinę imunoterapiją.

Nemažai žmonių, kurie žino, kad yra alergiški žiedadulkėms, neina pas gydytoją specialistą, apsiriboja vaistininkų patarimais. Ir nors kiekvienais metais juos kankina alergijos simptomai, jie vis tiek į gydytojus nesikreipia, manydami, kad jokio veiksmingo gydymo jiems pasiūlyta nebus. Tai klaidingas ir žalingas požiūris, nes jie nežino, kad yra gydymas, kuris veiksmingai sumažina alergijos simptomus ir gydo alergiją sukėlusią priežastį, o ne tik slopina simptomus. To jiems nepasako joks vaistininkas, ir žmogus daug metų kenčia nuo alergijos, užuot pradėjęs ligą gydyti iš esmės, t.y. veikti jos priežastį – alergenus.

Kaip įmanoma įveikti alergenus, išugdyti toleranciją žiedadulkėms?

Alergenus, t.y. alergijos priežastį, veikia alergenų specifinė imunoterapija. Tai labai veiksmingas gydymas: jo efektyvumas – 95 proc. Tai reiškia, kad 95 proc. žmonių alergijos požymiai sumažėja arba visai išnyksta, taip pat jis mažina vaistų nuo alergijos poreikį ir riziką susirgti astma. Imunoterapija gydo ligos priežastį, jos poveikis ilgalaikis.

Prašome plačiau papasakoti apie poliežuvinę alergenų specifinę imunoterapiją.

Poliežuvinės alergenų specifinės imunoterapijos esmė – kad gydoma tuo pačiu, kas ir sukelia alergiją. Taigi jos metu pacientui duodama alergeno (pvz., lašų, kurių sudėtyje yra jį alergiją sukeliančių žiedadulkių ar kitų alergenų). Dozės pamažu didinamos, kol organizmas pripranta prie alergeno ir nustoja į jį reaguoti. Taip veikiama ligos priežastis.
Taigi šio gydymo metu organizmas išugdo toleranciją alergenui, dėl to alergijos požymiai smarkiai sumažėja arba visai išnyksta. Be to, sumažėja bendras organizmo įsijautrinimas, alerginis fonas, ir tai reiškia, kad mažėja kitų alergijų rūšių tikimybė.

Kodėl ruduo tinkamiausias laikas alergijai gydyti?

Visų pirma dėl to, kad rudenį nėra žiedadulkių ir žmones nevargina alergijos simptomai. Kadangi nėra simptomų, žmonės nevartoja ir vaistų nuo alergijos, kurie juos malšina. Todėl pirmiausia ruduo yra palankiausias metas tiksliai diagnozei nustatyti. Mat pavasarį, kai vaiką ar suaugusįjį vargina alergijos požymiai, neretai net atsisakoma atlikti odos dūrio testus, nes jų metu į organizmą dar papildomai patektų alergeno, todėl liga galėtų dar labiau paūmėti. Todėl pavasarį dažniausiai apsiribojama vaistų nuo alergijos, kurie ligos iš esmės negydo, tačiau palengvina jos simptomus, paskyrimu.
Pradėti imunoterapiją geriausia rudenį (spalio, lapkričio mėnesiais) dėl to, kad gydymas vidutiniškai trunka 4 mėn. ir iki aktyvaus alergijos sezono mes spėsime jį užbaigti. Imunoterapijos metu ligoniui skiriama alergenų, todėl pavasarį dar ir ore sklandantys alergenai jo būklę galėtų pabloginti. Dėl šios priežasties imunoterapija niekada nepradedama pavasarį.

Ką apie poliežuvinę alergenų specifinę imunoterapiją turėtų žinoti tėvai, kurių vaikas alergiškas žiedadulkėms?

Anksčiau buvo manoma, kad poliežuvinė alergenų specifinė imunoterapija galima tik vaikams nuo 5 metų, o mažesniems – ne. Pastaruoju metu tarptautiniuose kongresuose vis garsiau kalbama, kad šį gydymą galima skirti ir mažesniems vaikams, pvz., trejų metų vaikui, tačiau tai priklauso nuo vaiko komunikavimo galimybių. Gydytojas turėtų įvertinti, ar vaikas gali vykdyti jo nurodymus, supranta, kad lašiukus reikia palaikyti burnoje, iš karto nenuryti, ir pan. Tiesa, oficialių tokių rekomendacijų dar nėra. Tačiau mokslininkai mano, kad alergiją reikėtų pradėti gydyti kuo anksčiau, nes tada ir rezultatai geresni, o ne laukti, kol liga progresuos. Taigi šiuolaikinės tendencijos – pradėti gydymą kuo anksčiau.
Taip pat tėvai turėtų žinoti, kad gydymas trunka vidutiniškai 4 mėnesius ir kartoti jį reikia 3–5 metus iš eilės, nes tik taip pasiekiama organizmo tolerancija alergenams. Mamos ilgo gydymo imunoterapija neturėtų bijoti, nes juk vaistų nuo alergijos, kurie tik trumpam slopina alergijos požymius, jų vaikai priversti vartoti visą gyvenimą.

Ar vaikų alergiją žiedadulkėms gali praeiti savaime, gal vaikas ją išaugs? Kokie pavojai negydant?

Poliežuvinė alergenų specifinė imunoterapija skiriama, kai alergijos simptomai kartojasi dvejus metus iš eilės. Alergija žiedadulkėms nėra alergija maistui ir ji nėra išaugama. Priešingai, negydoma ji gali didinti astmos išsivystymo riziką, taip pat skatinti organizmo įsijautrinimą kitiems alergenams, pvz., maistui (obuoliams, morkoms, riešutams), namų dulkių erkėms, kt. Poliežuvinė alergenų specifinė imunoterapija tinka žiedadulkių ir dulkių erkučių sukeltai alergijai gydyti.

Prašome priminti, kokie yra pagrindiniai ir ryškiausi alergijos žiedadulkėms požymiai.

Pagrindiniai simptomai yra akių ašarojimas, niežėjimas, paraudimas. Žmonės sako, kad akys ir vokai tiesiog ištinsta. Kartu vargina ir vandeninga sloga. Taip pat gali kankinti čiaudulys, kuris ilgai nesiliauja, nosis būna užgulta, ją niežti. Yra ir retesnių simptomų, tokių kaip ausų niežėjimas, gomurio perštėjimas, gali netgi atsirasti veido bėrimų ar astmos požymių – dusulys, kosulys, švokštimas, ypač neleidžiantis miegoti naktimis.
Alergiškiems žiedadulkėms žmonėms ligos požymiai visuomet pasireiškia tuo pačiu metu, t.y. pavasarį arba vasarą, ir tai priklauso nuo to, kokių augalų žiedadulkėms jis alergiškas. Pvz., ankstyvą pavasarį, kai tik pradeda sprogti medžiai, kai kurie žmonės ima jausti minėtus negalavimus. Tokiu atveju manoma, kad alergenas yra medžių žiedadulkės. Lietuvoje labiausiai alergizuojantys yra alksnis, beržas, lazdynas.
Jeigu alergija pasireiškia vėliau – gegužės–birželio mėnesiais, kai žydi žolynai, alergiški žmonės stipriausią jų poveikį pajunta pjaudami žolę arba brisdami per šviežiai nupjautą pievą. Jie skundžiasi čiauduliu, ašarojimu, o sloga bėga tiesiog upeliais. Vasaros pabaiga – liepa–rugpjūtis – yra intensyviausias piktžolių žydėjimo metas. Jeigu alergijos požymiai pasireiškia šiuo metu, tikėtina, kad žmogus alergiškas piktžolėms. Iš piktžolių labiausiai alergiją kelia kietis. Taip pat reikia atminti, kad alergijos tik vienai žolei nebūna: jeigu žmogus alergiškas motiejukui, vadinasi, jis bus alergiškas ir smilgai, ir visoms kitoms varpinėms žolėms.

Daugiau informacijos apie alergijos priežasties gydymą rasite tinklalapyje imunoterapija.lt

Informaciją parengė